Kiekvienų metų vasarą, Kauno jungtinė metodistų bažnyčia organizuoja Maldos
išvyką gamtoje. Šią vasarą nusprendėme tęsti šią gražią tradiciją ir kurį laiką
svarstėme, į kokį gamtos kampelį vykti. Sulaukėme LPF „Gyvenimo vartai“
direktoriaus G. Žuko kvietimo, Maldos popietę gamtoje surengti sodyboje,
kurioje gyvena „Gyvenimo vartų“ bendruomenės nariai – reabilitantai, sveikstantys
nuo priklausomybių. Mes su džiaugsmu priėmėme kvietimą ir liepos 26 d. popietę
susiruošėme išvykai.
Kuo ypatinga malda gamtoje? Atsakymų tikriausiai yra ne vienas ir
kiekvienas, dalyvaujantis tokioje išvykoje, turi savo atsakymą, ką jam duoda
toks laikas, kai trumpam sustojame atsitraukti nuo slegiančių rūpesčių,
pasidžiaugiame kūrinija ir buvimu maldoje.
Kunigas R. Matulaitis mums kalbėjo apie budėjimą ir kvietė budėti maldoje,
atidžiai tirti, kokius sprendimus darome savo gyvenime. Žmogus turi budėti
tikėjimu, dvasiškai pabudęs. Budinčio užduotis – įleisti, kas tinkama, o
neįleisti to, kas suteršia žmogaus gyvenimą ir širdį. Mes patys esam atsakingi
už savo širdies duris.
Mes atlikome kunigo mums paskirtą užduotį, giedojome giesmes. Maldas ir
dvasinius apmąstymus užbaigėme Viešpaties malda „Tėve mūsų“.
Tradiciškai, po maldų mūsų laukė vaišės. Iškepę dešreles ir suruošę vaišes,
susėdome už bendro stalo, kur jaunimo atstovas mus pakvietė palaiminimo maldai.
Ragaudami gardų maistą kalbėjomės, juokavome, dėkojome Dievui už puikų orą, o
sodybos gyventojams ir šeimininkams už svetingumą.
