Istorija
1893 metais krikščionių grupė Kaune, Šančiuose pradėjo
susitikinėti maldai, giedojimui ir Biblijos studijoms, neturėdami carinės valdžios leidimo. Vieno susitikimo metu perskaitė laikraštyje „Evangelistas“
(leistas Brėmene) išspausdintą Metodistų bažnyčios tikėjimo išpažinimą ir tarė
vienas kitam: „Juk tai mes ir mūsų išpažinimas“. 1900 metais susisiekė su minėto
laikraščio leidykla ir prašė jiems Metodistų kunigą Kaunan atsiųsti. Jų prašymas
buvo išgirstas ir tais pačiais metais iš Karaliaučiaus atvyko kunigas
Heinrichas Ramkė. Jo tikslas buvo kauniečius aplankyti ir susipažinti. Pirmame susitikime
jie savo tikybos pamatus apsvarstė ir apie atsivertimą kalbėjo. Kunigas Ramkė jų
išklausęs atsakė: „Juk jūs jau esate metodistai, nors to lig šiol nežinojote.“ Padrąsinti
šių kunigo žodžių, jie 1900 m. įsteigė Kauno metodistų bažnyčią. Pasižadėjo vienas
kitą palaikyti, kad ir kas jiems nutiktų dėl Išganytojo.
Tada prasidėjo
persekiojimai ir trukdymai. „Kai susirinkę jie parsiklaupę meldėsi, atėjo
policijos nuovados viršininkas su dviem tarnautojais areštuoti
besimeldžiančius. Bet jie pasiliko prie maldos, o policininkai tyliai stovėjo
ir klausėsi. Maldai pasibaigus tarė: „Aš labai džiaugčiausi ir linkėčiau savo
apskrity daug tokių žmonių turėti“. Draudimas melstis neturint leidimo, tikintiesiems
nesutrukdė, bet dar karštesniais tikėjime padarė ir artyn prie Išganytojo vedė.
Carui buvo išsiųstas prašymas dėl leidimo laisvai organizuoti pamaldas ir
rinktis maldai namuose. Tą kart leidimo pamaldoms negavo, bet jis buvo
suteiktas 1906 metais.
1905 metais jie
užmezgė formalius ryšius su Vokietijos metodistais ir priėmė savo pirmąjį
kunigą Džordžą Durdį iš Kionigsbergo. Kunigas su giliu atsidavimu tarnavo senam
ir jaunam, ne tik bažnyčios bendruomenėje, bet ir už jos ribų.
Bendruomenė nusprendė pastatyti maldos
namus ir siekė gauti vyriausybės leidimą. Caras Nikolajus II pats parašė
leidimo raštą, leidžiantį metodistų bendruomenei naudotis žemės sklypu, kur
stovi dabartinė bažnyčia. Kunigas Durdis parengė bažnyčios projektą ir daug
dirbo įrengiant interjerą. Jam vadovaujant statybos darbams 1910 metais
pastatyta graži mūrinė bažnyčia. 1911 metų sausio mėn. 14 d., po kelių metų
sunkaus bendruomenės narių darbo statant bažnyčią, įvyko pašventinimo pamaldos,
bažnyčią pašventino metodistų vyskupas William Burt. Į bažnyčios pašventinimo
pamaldas susirinko per penkis šimtus žmonių.
Bažnyčia Šančiuose tapo aktyvia
krikščioniško pašlovinimo ir dvasinės veiklos vieta. Vaikų chorai giedojo
giesmes; kunigai pamokslavo pagal Šventąjį Raštą; rinkosi jaunimo grupės; veikė
pučiamųjų instrumentų orkestras; buvo švenčiami Krikšto ir Šventosios Komunijos
sakramentai pagal protestantišką tradiciją.
Kai kurie dabartiniai bažnyčios nariai
prisimena tą dieną, kai per Konfirmaciją tapo bažnyčios nariais. Jie prisimena
vakarones Šančiuose, kuriose jie lankydavosi, muzikinius ansamblius, grojusius
Velykų giesmes iš bažnyčios bokšto, pagalbą, kurią suteikė Šančių rajono
šeimoms ir sekmadienio mokyklos pamokas apie Jėzaus ir kitų žmonių iš Biblijos
gyvenimą.
Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia
patyrė sunkumų, žmonės buvo blaškomi, nemažai parapijiečių žuvo, tarp jų ir
trys kunigai. Pokariu paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Metodistų bažnyčia
Kaune tęsė savo veiklą. Bažnyčia turėjo labai didelę Sekmadieninę mokyklą (ją
lankė apie 200 vaikų); aktyviai į susitikimus rinkosi jaunimas. Atkurtas choras
ir pučiamųjų instrumentų orkestras.
Bažnyčios veikla sustabdoma 1941 metais
dėl vokiečių repatriacijos iš Lietuvos, kai Lietuva buvo okupuota. Okupantai
nuo bažnyčios nuėmė kryžių, pavertė ją sandėliu. 1943 metais bažnyčią vėl buvo
bandoma atgaivinti, kiek įmanoma buvo sutvarkytas bažnyčios vidus. Tuo metu
Kauno metodistams tarnauti buvo paskirtas kunigas Ričardas Lupas. Vyko pamaldos,
buvo atkurtas choras, jaunuoliai buvo ruošiami konfirmacijai. Bet 1944 metais
bendruomenė viską turėjo palikti, nes priartėjo karo frontas. Per
paskutiniąsias pamaldas bažnyčioje, bendruomenė su ašaromis akyse giedojo
giesmę „Jėzau, tavo reikalai“. Viena metodistė, Emma Robbert, savo dienoraštyje
įrašė šią dieną: „Ar skambės dar kada nors ši giesmė? Tai yra klausimas, bet su
Dievo pagalba viskas įmanoma“. 1944 m. liepos mėn. 4 d. Kauno metodistų
bažnyčia buvo uždaryta. Bažnyčia buvo paversta kino teatru, vėliau stalo teniso
ir gimnastikos sporto centru.
Kauno metodistų episkopalinės bažnyčios kunigai iki 1944 metų:
Džordžas Durdis 1905 - 1911 m.
Leopoldas Heinrichas 1911-1912 m.
Paulius Liudvikas 1913 - 1914 m.
B. Barkemejeris ir Karlas Pyperis (vietos pamokslininkas) 1915 - 1917 m.
Alfredas O. Hiūnas 1918-1922 m.
Rudolfas Breneizeris 1923 - 1927 m.
Alfredas O. Hiūnas 1928 - 1929 m.
Adolfas Bergmanas 1930 m.
Aleksandras Riorichas 1930 - 1931 m.
Sergėjus Moisejenko 1932 - 1941 m.
Ričardas Lupas 1943 - 1944 m.
Atgavus Lietuvos nepriklausomybę Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d., pirmosios pamaldos įvyko rugpjūčio 30 d. Bažnyčios restauracija prasidėjo 1999 metų pavasarį. Po restauracijos 2000 m. spalio mėn. 29 d. bažnyčia dar kartą pašventinta vyskupo Hans Vaxby.
2011 m. kovo 5 d. įvyko 100-ųjų bažnyčios pašventinimo metinių šventė.
2011 m. kovo 5 d. įvyko 100-ųjų bažnyčios pašventinimo metinių šventė.
Literatūra:
„Krikščionystės sargas“, 1925 m., Nr. 7.
ST Kimbrough, Jr. Methodism In Russia and the Baltic States. History and Renewal. Nashville: Abingdon Press, 1995.
ST Kimbrough, Jr. Metodizmas Baltijos Šalyse. Istorija ir atgimimas. Abingdon Press, 1998.
ST Kimbrough, Jr. Kauno Jungtinės Metodistų Bažnyčios iliustruota istorija. Kaunas. 2011