Istorija

1893 metais krikščionių grupė Kaune, Šančiuose pradėjo susitikinėti maldai, giedojimui ir Biblijos studijoms, neturėdami tuometinės valdžios leidimo. Vieno susitikimo metu perskaitė laikraštyje „Evangelistas“ (leistas Brėmene) išspausdintą Metodistų bažnyčios tikėjimo išpažinimą ir tarė vienas kitam: „Juk tai mes ir mūsų išpažinimas“. 1900 metais susisiekė su minėto laikraščio leidykla ir prašė jiems Metodistų kunigą Kaunan atsiųsti. Jų prašymas buvo išgirstas ir tais pačiais metais iš Karaliaučiaus atvyko kunigas Heinrichas Ramkė. Jo tikslas buvo kauniečius aplankyti ir susipažinti. Pirmame susitikime jie savo tikybos pamatus apsvarstė ir apie atsivertimą kalbėjo. Kunigas Ramkė jų išklausęs atsakė: „Juk jūs jau esate metodistai, nors to lig šiol nežinojote.“ Padrąsinti šių kunigo žodžių, jie 1900 m. įsteigė Kauno metodistų bažnyčią. Pasižadėjo vienas kitą palaikyti, kad ir kas jiems nutiktų dėl Išganytojo. 

Tada prasidėjo persekiojimai ir trukdymai. „Kai susirinkę jie parsiklaupę meldėsi, atėjo policijos nuovados viršininkas su dviem tarnautojais areštuoti besimeldžiančius. Bet jie pasiliko prie maldos, o policininkai tyliai stovėjo ir klausėsi. Maldai pasibaigus tarė: „Aš labai džiaugčiausi ir linkėčiau savo apskrity daug tokių žmonių turėti“. Draudimas melstis neturint leidimo, tikintiesiems nesutrukdė, bet dar karštesniais tikėjime padarė ir artyn prie Išganytojo vedė. Carui buvo išsiųstas prašymas dėl leidimo laisvai organizuoti pamaldas ir rinktis maldai namuose. Tą kart leidimo pamaldoms negavo, bet jis buvo suteiktas 1906 metais.

1905 metais jie užmezgė formalius ryšius su Vokietijos metodistais ir priėmė savo pirmąjį kunigą Džordžą Durdį iš Kionigsbergo. Kunigas su giliu atsidavimu tarnavo senam ir jaunam, ne tik bažnyčios bendruomenėje, bet ir už jos ribų.
 
Bendruomenė nusprendė pastatyti maldos namus ir siekė gauti vyriausybės leidimą. Caras Nikolajus II pats parašė leidimo raštą, leidžiantį metodistų bendruomenei naudotis žemės sklypu, kur stovi dabartinė bažnyčia. Kunigas Durdis parengė bažnyčios projektą ir daug dirbo įrengiant interjerą. Jam vadovaujant statybos darbams 1910 metais pastatyta graži mūrinė bažnyčia. 1911 metų sausio mėn. 14 d., po kelių metų sunkaus bendruomenės narių darbo statant bažnyčią, įvyko pašventinimo pamaldos, bažnyčią pašventino metodistų vyskupas William Burt. Į bažnyčios pašventinimo pamaldas susirinko per penkis šimtus žmonių.
 
Bažnyčia Šančiuose tapo aktyvia krikščioniško pašlovinimo ir dvasinės veiklos vieta. Vaikų chorai giedojo giesmes; kunigai pamokslavo pagal Šventąjį Raštą; rinkosi jaunimo grupės; veikė pučiamųjų instrumentų orkestras; buvo švenčiami Krikšto ir Šventosios Komunijos sakramentai pagal protestantišką tradiciją.
 
Kai kurie dabartiniai bažnyčios nariai prisimena tą dieną, kai per Konfirmaciją tapo bažnyčios nariais. Jie prisimena vakarones Šančiuose, kuriose jie lankydavosi, muzikinius ansamblius, grojusius Velykų giesmes iš bažnyčios bokšto, pagalbą, kurią suteikė Šančių rajono šeimoms ir sekmadienio mokyklos pamokas apie Jėzaus ir kitų žmonių iš Biblijos gyvenimą.
 
Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia patyrė sunkumų, žmonės buvo blaškomi, nemažai parapijiečių žuvo, tarp jų ir trys kunigai. Pokariu paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Metodistų bažnyčia Kaune tęsė savo veiklą. Bažnyčia turėjo labai didelę Sekmadieninę mokyklą (ją lankė apie 200 vaikų); aktyviai į susitikimus rinkosi jaunimas. Atkurtas choras ir pučiamųjų instrumentų orkestras.
 
Bažnyčios veikla sustabdoma 1941 metais dėl vokiečių repatriacijos iš Lietuvos, kai Lietuva buvo okupuota. Okupantai nuo bažnyčios nuėmė kryžių, pavertė ją sandėliu. 1943 metais bažnyčią vėl buvo bandoma atgaivinti, kiek įmanoma buvo sutvarkytas bažnyčios vidus. Tuo metu Kauno metodistams tarnauti buvo paskirtas kunigas Ričardas Lupas. Vyko pamaldos, buvo atkurtas choras, jaunuoliai buvo ruošiami konfirmacijai. Bet 1944 metais bendruomenė viską turėjo palikti, nes priartėjo karo frontas. Per paskutiniąsias pamaldas bažnyčioje, bendruomenė su ašaromis akyse giedojo giesmę „Jėzau, tavo reikalai“. Viena metodistė, Emma Robbert, savo dienoraštyje įrašė šią dieną: „Ar skambės dar kada nors ši giesmė? Tai yra klausimas, bet su Dievo pagalba viskas įmanoma“. 1944 m. liepos mėn. 4 d. Kauno metodistų bažnyčia buvo uždaryta. Bažnyčia buvo paversta kino teatru, vėliau stalo teniso ir gimnastikos sporto centru.
 
Kauno metodistų episkopalinės bažnyčios kunigai iki 1944 metų:
Džordžas Durdis 1905 - 1911 m.
Leopoldas Heinrichas 1911-1912 m.
Paulius Liudvikas 1913 - 1914 m.
B. Barkemejeris ir Karlas Pyperis (vietos pamokslininkas) 1915 - 1917 m.
Alfredas O. Hiūnas 1918-1922 m.
Rudolfas Breneizeris 1923 - 1927 m.
Alfredas O. Hiūnas 1928 - 1929 m.
Adolfas Bergmanas 1930 m.
Aleksandras Riorichas 1930 - 1931 m.
Sergėjus Moisejenko 1932 - 1941 m.
Ričardas Lupas 1943 - 1944 m.
 
Bažnyčios fasado fragmentas prieš restauraciją

Bažnyčia po restauracijos
Atgavus Lietuvos nepriklausomybę Metodistų bažnyčia Lietuvoje savo veiklą atnaujino 1995 m. Pirmoji – Kauno jungtinė metodistų bažnyčia buvo įregistruota 1995 m. rugpjūčio 25 d., pirmosios pamaldos įvyko rugpjūčio 30 d. Bažnyčios restauracija prasidėjo 1999 metų pavasarį. Po restauracijos 2000 m. spalio mėn. 29 d. bažnyčia dar kartą pašventinta vyskupo Hans Vaxby. Dabar bažnyčia yra atrestauruota, tik bažnyčios kiemas dar neatgavęs savo prieškarinės išvaizdos.

2011 m. kovo 5 d. įvyko 100-ųjų bažnyčios pašventinimo metinių šventė.


Literatūra:
„Krikščionystės sargas“, 1925 m.,  Nr. 7.
ST Kimbrough, Jr. Methodism In Russia and the Baltic States. History and Renewal. Nashville: Abingdon Press, 1995.
ST Kimbrough, Jr. Metodizmas Baltijos Šalyse. Istorija ir atgimimas. Abingdon Press, 1998.
ST Kimbrough, Jr. Kauno Jungtinės Metodistų Bažnyčios iliustruota istorija. Kaunas. 2011